vilnuotas

vilnúotas, -a adj. (1) KŽ, vìlnuotas (1) K; Rtr žr. 1 vilnotas: 1. SD393, Tat Skranda vìlnuota, kuri turi geras vilnas J. Uodegos išsipūtę, vilnúoti toki, simbirski katinai Antš. Jūsų tai vìlnuotos avelės Dbk. Paprašyk aną vilnuotąją avį, ta tavi pakavos nū šunų BM377 (Plng). Surijo rijo avelę vilnuotą LTR (Kp). Atsivedė marčią bagotą bagotą, kaip avelę vilnuotą vilnuotą LTR (Rgv). Ledų meška atsiskiria nuo kitų razbaininkų savo veislės per savo ilgąją galvą… bei per savo baltą, vilnuotą, labai minkštą kailį Kel1881,142.

vilnúotai adv. K.

2. Visas augalas (sausukė) baltai arba pilkai vilnuotas rš. Nebūt vilnutis, kad nebūt vilnúotas Rod. 3. Vìlnuotas dangus Šts. 4. aplipęs vilnų plaukeliais: Vìlnuota visa palikau tais kailiniais apsivilkusi Šts.